Nuotaikos ir mirtys

Kai Rudnosiukui pasidarydavo liūdna gyventi, jis nekišdavo pirštų kur nereikia, o nueidavo pas Ežį ir sakydavo:

— Ežy, ežy, man liūdna!

Ir liūdnumas praeidavo. O kai Rudnosiukas galvodavo, kad mirs, jis irgi nueidavo pas Ežį ir sakydavo:

— Ežy, ežy, aš mirsiu!

Ežys paprastai klausdavo "Kada?", o po to pridėdavo "O gaila" arba "Na, gerai", — žiūrint, kokia jo nuotaika būdavo. Ežys turėjo du neišsenkamus jausmus— gailesčio ir humoro arba satyros. Tai Rudnosiuką gelbėdavo nuo mirties. Ežys buvo nemirtingas.

Bet vieną kartą Rudnosiukas numirė Ežiui nieko nepasakęs. Ežys atėjo į šermenis ir pasakė:

— O gaila!

Tada Rudnosiukas atsikėlė ir tarė visiems:

— Gražus buvo gyvenimas!

Ir visi kaipmat pralinksmėjo. Net Rudnosiukas buvo toks linksmas, kad nebenumirė.
O Ežys išėjo namo, nes jau buvo vėloka. Apie devynias...