Marcelijus Martinaitis

Paprasta daina

Sėdžiu ant kranto,
metus skaičiuoju,
žiūriu į vandenį
arba galvoju.

Laukiu vasaros
arba laiško,
arba klausausi,
kaip vėjas vaikšto.

Lietūs praeina,
nutirpsta sniegas
— tik tavo žodžio
neatneša niekas.

Štai jau kiek metų
paukščiai sugrįžta...
Į tave žiūriu vis
— tavęs nepažįstu.

Žiūriu aš į veidą
baltą — kaip akmenį
Apie tave galvoju
— tavęs neatmenu.