Marcelijus Martinaitis
Kukučio kelionė Žemaičių plentuVažiuoja Kukutis ir kalba:— Kaip Lietuva panaši į Lietuvą! Jos beržai visad panašūs į beržus, kaip ir dangus virš Lietuvos visad toks lietuviškas! Iš kur imasi, Lietuvos panašumas į Lietuvą? Visa, ką atsimeni ar pagalvoji — panašu į Lietuvą! Ardamas žiūrinėja perlaužęs grumstą, pusto grūdus delnuos, uosto duoną, stojas basas ant žemės... — Kas duoda Lietuvai panašumą į Lietuvą? Iš kokios vietos jis imasi? Niekas jo nesuranda ir neįstengia panaikinti: kokie karai bepraeitų, kaip būtų ištrypta žemė — Lietuvai lieka dangus panašus į Lietuvą! Ir kur iškeliautum, ir ką sugalvotum, bus panašu į Lietuvą: į dangų, į beržus, į grūdų šilumą delnuos, į rugiapjūtės laukus, gėlėtus nuo moterų. |