Marcelijus Martinaitis
Kukučio dainaKukutis uždainavo: — Kokia laimėgyventi ir būt gyvam savaime! Važiuoti štai, laimingam būt savaime net ir tada, kada apleidžia laimė! Ant vartų pasirėmusi daina Kukučio klausės apie jo laimę būti laimingiausiam. Paskui daina per petį jam paplojo: — Teisingai ir gražiai, žalty dainuoji!.. Ir ėmė jam pritarti prisiglaudus — savaimė pūtė vėjas, draikė šiaudus. Kukutis arklius supliekė ir nuvažiavo, o daina toliau viena pati dainavo. |