Marcelijus Martinaitis
EksperimentasKo jis nedarė su savimikad būtų toks koks savaime yra nesistengdamas būti toks koks savaime yra Ir ko jis nedarė ėmė dainuoti chore prisipirko kaklaryšių tepalo batams veidrodį iki juosmens bandė grožėtis peizažais mylėti laukinius žvėrelius Visa tai veltui galvojo juk neįmanoma pasidaryti tokiam koks savaime esi — o kada stengiesi būti toks koks savaime esi tada ne savaime esi toks koks jau savaime esi Ir ko jis nedarė kad tik pasidarytų toks koks savaime yra — tada jis būdavo savaime toks koks ne savaime yra Ir jis pagalvojo dieve jeigu tai mato kas nors kokia tai gėda galvojo kol ne vėlu — reikia bėgti Ir pasileido jis bėgti suprasdamas kad ne savaime jis bėga ne taip lyg bėgtų pats sau ne taip kaip bėga nesistengdamas kad bėgtų taip kaip bėga nesistengdamas — kaip iš tikrųjų bėga Ir kiek jis stengėsi nesistengti — vis tiek tai buvo stengimasis stengtis kad nesistengtų Koks pasityčiojimas galvojo koks visa tai pasityčiojimas matyt mane kas nors tyčia klaidina kad dar labiau susipainiočiau Bet juk neimanoma bėgti dėl to kad nebėgtum — vis tiek reikia bėgti kad neatrodytų jog bėgdamas stengies nebėgti net tai mato galbūt aukštesnė jėga Pagalvojo jeigu sustosi tai vėl ne savaime sustosi o norėdamas būti toks koks esi savaime nebėgdamas — ir todėl reikia bėgti pabėgti kaip nors nuo šito kvailo bėgimo Ir jis bėga apkibęs pienių pūkais nieko nematančiomis akimis bėga bėgdamas pirma laiko — ir jį vejasi kelių pasaulių jėga. |