Jonas Strielkūnas

Aklasis

Ko tu ieškai tamsiašakėj girioj
Po raudonu laumių mėnuliu?
Aukštą kaktą gūdžios naktys giria,
Jautrų kaklą liesdamos peiliu.

Smilkinys atspindi šviesią ugnį
Už juodų pamėkliškų šakų.
O po kojom veriasi bedugnė.
Ko šypsaisi, broli, ne laiku?

Ar iš tikro, ar tik taip atrodo,
Kad tave po žemėm greit užkas?
Vasara, išėjusi iš proto
Laužo savo mėlynas rankas.