Jurgis Kunčinas

Ožiaragis

Tarytum pranašas ar magas,
Tarytum kaukė be akių,
Klajoja vienas Ožiaragis
Žvaigždynų primirštu taku.

Šilku jo storas kailis žvilga
Barzda — sidarbriniu šilku,
Kai kūną ūkuose suvilgęs
Jis moja vienišu ragu.

Kažkur žemai jo kaltės guli
Ir nuopelnai kažkur žemai
Tik žvaigždės — alkanos, didžiulės —
Jo ilgesio akli kiemai.

Jis muistos, sumojavo karčiais,
Bet niekados nepasakys,
Kad lietūs tarsi uogos karčios
Jam krenta tiesiai į akis.

Tarytym pranašas ar magas
Dar sublizga blausiu šilku
Žvaigždynas. Vienas Ožiaragis.
Kol amžiams dingta iš akių.