Aleksys Churginas

Prie gimtojo ežero

Banga akmenėlių nebežeria.
Alsuoja nakties ramumu.
Bet mėnuo, takelį per ežerą
Pramynęs, vilios iš namų.

Pajusiu ir vėl aitrų ilgesį
Bet nieko širdis nepatars,
Tik mėlyną ežero žvilgesį
Išblukusios akys sugers.

Pavirs jos ir vėlei rugiagėlėm,
Ir vėl nusipraus rasose.
Gerai, kad tu miego neatgulei,
Nenuorama mano dvasia.

Gyvenimas nieko neatima,
Kas buvo brangiausia, kas bus...
Ateina dabar pasimatyman
Ramybė, laukai ir dangus.

Prie kojų žolė prisišliejusi
Dabar jau švelnesnė kur kas
už tavo jaunystę praėjusią
Už baltasias tavo rankas.