Aleksys Churginas

Preliudija

Tau geras noriu būt,
    kam tu bari
mane už tai,
    kad nepažįstu saiko,
kad pernelyg
    mes buvom atviri,
o kas iš atvirumo
     nesišaipo,
O kas jo nevaidina
     šiais laikais,
net aš gailiuosi
     Tartiufu netapęs,--
ne, netiesa,
     pakol veidai man kais,
kol džiaugsmo akyse
     mirgės plaštakės,
aš atviras tau būsiu
     lyg tasai
dangus,
     kad nesijaustum
    nelaiminga,--
kam tu žiemos
    preliudijų klausai
kai ant širdies jau sninga.