Domkrato istorija

 
Vieną kartą žmogus važiavo dykuma, ir staiga subliuško jo automobilio padanga. Jį suėme siaubas, jis neturėjo domkrato pakelti automobiliui ir negalėjo pakeisti padangos. Tada jis atsiminė, kad maždaug prieš penkias mylias pravažiavo aptarnavimo stotį.

Eidamas atgal, jis mastė: "Tu supranti, kad kelias eina per negyvenamą vietovę ir aplink nėra kitų aptarnavimo stočių. Jei savininkas nenorės man padėti, nebus jokios kitos vietos, kur aš galėčiau kreiptis. Aš iš tikrųjų priklausau nuo to vaikino. Jis daug nulups už domkrato paskolinimą. Jis gali paprašyti dešimt dolerių...dvidešimt dolerių...Jis gali paprašyti manes 50 dolerių, ir nieko negalėsiu padaryti, kadangi esu tik...na, kalės vaikas! Dieve mano, kaip žmonės naudojasi kitų nelaime!".

Vyras atvyksta į serviso stotį. Savininkas išeina ir draugiškai klausia: "Sveiki, kuo galėčiau padėti?". O mūsų draugas sušunka: "Pasiimk tą savo velnio domkratą ir susikišk jį!...".