Peter-Paul Koch, Javascript guru, paporino, kad jau nuo praeitų metų rugsėjo pirmos pas juos galioja įstatymas, kuris kelia gana griežtus reikalavimus vyriausybinių institucijų svetainėms. Be kitų dalykų, reikalaujama:
- validaus HTML 4.01 arba XHTML 1.0;
- CSS ir prasmingo (semantiško) HTML; stuktūros ir atvaizdavimo atskyrimo;
- naudoti W3C DOM modelį (o ne Internet Explorer’io document.all);
- prasmingų
class
irid
atributų…
Matyti, kad įstatymą ir rekomendacijas ruošė išmanantys žmonės, kaip pasakoja pats Peter-Paul, sugebantys apie interneto technologijas ir accessibility diskutuoti ir tarptautinei www konferencijai gėdos nepadarysiančiu lygiu.
O Lietuvoje? Lietuvoje mes turime LRV nutarimą Nr. 480 “DĖL BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ INTERNETO SVETAINĖMS APRAŠO PATVIRTINIMO”. Priimtas dar 2003 m. balandžio 18 d. atnaujintas 2006-10-25 (atnaujinimas, jei neklystu – tik pavadinimo keitimas).
Apie web standartus ir accessibility truputį užsimena vienintelis (ir už tai ačiū!) punktas:
26. Įstaigų interneto svetainėse siūloma laikytis Pasaulinio interneto tinklo konsorciumo rekomendacijų, apibrėžiančių interneto tinklalapių modeliavimo kalbų naudojimą (rekomendacijos skelbiamos tinklalapyje http://www.w3.org/TR). Įstaigų interneto svetainių peržiūrai negali būti reikalaujama specialios komercinės programinės įrangos. Dokumentai tinklalapiuose turi būti prieinami naudojant ir atvirus (aprašytus) duomenų failų formatus (HTML, PDF ir kita). Rekomenduojama tinklalapius pritaikyti duomenų perdavimo protokolą palaikantiems bevieliams ryšio įrenginiams.
Aš dar 2005-ųjų pavasarį bambėjau šia tema rašiusiam “Veido” žurnalui, kad reikalavimai sau, realybė sau. Teoriškai arklys, praktiškai neatsikelia… Reikia manyti, kad per tuos porą metų arklys visai padvėsė, nes vaizdas iš blogo palaipsniui tapo kraupus.
Nors… Negaliu sakyti, kad šie reikalavimai visai neturi praktinio pritaikymo. Iš vienos pusės, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (kurio nekompetencija abejoti neturiu pagrindo) turi darbo rengdamas ataskaitas, apie tai, kad va, svetainės reikalavimų neatitinka, bet šiemet neatitinka jau mažiau nei pernai. Labiau graudu, nei juokinga, kad pati atskaita pateikiama tik kaip MS Word dokumentas. O kas nutiko aukščiau cituotam reikalаvimui dokumentus pateikti atviru formatu?
Dar graudesnis vaizdas – užsukus į “pritaikyta neįgaliesiems” (beje, tokios atskiros versijos egzistavimas jau patikimas pranašas, kad accessibility srityje gero nelauk). Kažkoks košmaras ir pasityčiojimas :(. Blogiausia, kad kažkam užteko įžūlumo visą tai papuošti WAI-AA ženkleliu. Atsiprašau, gerbiamieji, bet mėšlo krūvą puoškite nepuošę Chanel No. 5 etikėtėmis, esmės tai nepakeis.
Antrasis praktinis pritaikymas įdomesnis, bet paliksiu jį kitam kartui, tai verta atskiro pasakojimo.
Ar aš noriu olandiško įstatymo Lietuvoje? Ne. Kaip sakė Bulgakovo herojus profesorius Preobraženskis: разруха не в клозетах, а в головах
. Joks įstatymas kodo nesutvarkys ir kompetencijos nepakels. O kai mes patys prisiimsime atsakomybę už tai ką ir kaip darome, kai imsime gerbti savo darbą, užsakovus, ir svarbiausia – vartotojus, tada neliks ir poreikio drakoniškiems įstatymams.