Deja, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad aršiausi XHTML šalininkai
nelabai daug žino ir apie patį standartą ir apie jo skirtumus nuo HTML ir visokius niuansus susijusius su application/xhtml+xml MIME tipu.

Kaip bebūtų gaila, ko gero labiausiai už tokį neatsakingą smegenų plovimą atsakingas toks Jeffrey Zeldmanas — žmogus nusipelnęs pagarbos už nuopelnus „nešant į mases“ www standartus, ir žmogus klaikiai nusikalbėjęs antrame „Designing With Web Standards“ leidime. Tiesa, kai papriekaištavau dėl to, paaiškinimas buvo „The “ten reasons” and “five reasons” thing was an attempt to bring mild comic relief to an amazingly boring subject.“ Hmmm? Nei juokinga, nei atsakinga.

Užtat nestebina, kad Zeldmanas į W3C sprendimą leisti XHTML2 mirti negimus savotiškai sureagavo: XHTML WTF.

Džefri, Džefri, WTF būtų buvęs tolesnis laiko ir resursų švaistymas visiškai beviltiškam reikalui: specifikacijai, kuri labai mažai siejasi su realiu žiniatinkliu, kuri visiškai neįdomi naršyklių kūrėjams ir kuri iš esmės buvo kuriama ant kreivų pamatų.

Taigi, ilsėkis ramybėj XHTML 2, ir tegyvuoja HTML5. Deja, ir Zeldmano įrašo komentaruose matyti, kaip nedaug www kūrėjų supranta kas tas XHTML, o HTML5 daugeliui iš viso mistika.

Negausūs lietuviški įrašai apie naują standartą irgi palieka liūdnoką įspūdį. Laikas rašyti „Mitai apie HTML5“? Ko gero laikas, tuo labiau, kad pats į tuos reikalus esu truputį įsivėlęs.

Gražu. Solidu. Validu.

Žinoma, galiu kabinėtis prie XHTML, galiu kabinėtis prie Transitional; kodas irgi toli nuo tobulybės, bet — pastangos pagirtinos, ypač jei mano įtarimas, kad visą tai sukasi ant .NET yra teisingas.

Pagirtinos ir žmonių prižiūrinčių www.lrs.lt pastangos — bent jau titulinis puslapis tikrinamas mielai sužaliuoja „This document was successfully checked as XHTML 1.0 Transitional!“. Gaila tik, kad po vienodu validumu slepiasi skirtingo lygio kodas. Whitehouse.gov kodas netobulas, bet džiugu būtų, jei LRS tinklapis pasiektų nors tokį lygį. O trūksta ne taip jau ir daug.

Klausiat apie www.president.lt? Geriau neklauskit, ten tvyro Smartwebo tvaikas :(

www.prezidentura.lt — nekomentuosiu.

• validaus HTML 4.01 arba XHTML 1.0;
• CSS ir prasmingo (semantiško) HTML; stuktūros ir atvaizdavimo atskyrimo;
• naudoti W3C DOM modelį (o ne Internet Explorer’io document.all);
• prasmingų class ir id atributų…

Matyti, kad įstatymą ir rekomendacijas ruošė išmanantys žmonės, kaip pasakoja pats Peter-Paul, sugebantys apie interneto technologijas ir accessibility diskutuoti ir tarptautinei www konferencijai gėdos nepadarysiančiu lygiu.

O Lietuvoje? Lietuvoje mes turime LRV nutarimą Nr. 480 “DĖL BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ INTERNETO SVETAINĖMS APRAŠO PATVIRTINIMO”. Priimtas dar 2003 m. balandžio 18 d. atnaujintas 2006-10-25 (atnaujinimas, jei neklystu – tik pavadinimo keitimas).

Apie web standartus ir accessibility truputį užsimena vienintelis (ir už tai ačiū!) punktas:

26. Įstaigų interneto svetainėse siūloma laikytis Pasaulinio interneto tinklo konsorciumo rekomendacijų, apibrėžiančių interneto tinklalapių modeliavimo kalbų naudojimą (rekomendacijos skelbiamos tinklalapyje http://www.w3.org/TR). Įstaigų interneto svetainių peržiūrai negali būti reikalaujama specialios komercinės programinės įrangos. Dokumentai tinklalapiuose turi būti prieinami naudojant ir atvirus (aprašytus) duomenų failų formatus (HTML, PDF ir kita). Rekomenduojama tinklalapius pritaikyti duomenų perdavimo protokolą palaikantiems bevieliams ryšio įrenginiams.

Aš dar 2005-ųjų pavasarį bambėjau šia tema rašiusiam “Veido” žurnalui, kad reikalavimai sau, realybė sau. Teoriškai arklys, praktiškai neatsikelia… Reikia manyti, kad per tuos porą metų arklys visai padvėsė, nes vaizdas iš blogo palaipsniui tapo kraupus.

Nors… Negaliu sakyti, kad šie reikalavimai visai neturi praktinio pritaikymo. Iš vienos pusės, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (kurio nekompetencija abejoti neturiu pagrindo) turi darbo rengdamas ataskaitas, apie tai, kad va, svetainės reikalavimų neatitinka, bet šiemet neatitinka jau mažiau nei pernai. Labiau graudu, nei juokinga, kad pati atskaita pateikiama tik kaip MS Word dokumentas. O kas nutiko aukščiau cituotam reikalаvimui dokumentus pateikti atviru formatu?

Dar graudesnis vaizdas – užsukus į “pritaikyta neįgaliesiems” (beje, tokios atskiros versijos egzistavimas jau patikimas pranašas, kad accessibility srityje gero nelauk). Kažkoks košmaras ir pasityčiojimas :(. Blogiausia, kad kažkam užteko įžūlumo visą tai papuošti WAI-AA ženkleliu. Atsiprašau, gerbiamieji, bet mėšlo krūvą puoškite nepuošę Chanel No. 5 etikėtėmis, esmės tai nepakeis.

Antrasis praktinis pritaikymas įdomesnis, bet paliksiu jį kitam kartui, tai verta atskiro pasakojimo.

Ar aš noriu olandiško įstatymo Lietuvoje? Ne. Kaip sakė Bulgakovo herojus profesorius Preobraženskis: разруха не в клозетах, а в головах. Joks įstatymas kodo nesutvarkys ir kompetencijos nepakels. O kai mes patys prisiimsime atsakomybę už tai ką ir kaip darome, kai imsime gerbti savo darbą, užsakovus, ir svarbiausia – vartotojus, tada neliks ir poreikio drakoniškiems įstatymams.

Sutapimas ar ne, bet prieš savaitę ir microsoft.com pagaliau atsikratė lentelių ir perėjo prie CSS pozicionavimo. Tiesa, kodas toli gražu ne pavyzdinis ir visas randuotas nuo kovų su jų turinio valdymo sistema, validatorius dar pažeria pustuzinį klaidų, bet pastangos ir tendencija – sveikintinos.

Jei prieš trejus-ketverius metus, prasidėjus WWW standartų vajui galvojai, kad čia tik saujelė entuziastų, pašūkaus, pažais su CSS ir nurims; o gal Microsoft padarys savaip ir vėl viskas bus kaip buvę – turiu nuvilti, seni metodai jau atgyveno. Kai CSS pozicionavimui pradeda naudoti penkta pagal lankomumą interneto svetainė, o tuo labiau – priklausanti kompanijai, kuri dar visai neseniai buvo laikoma priešiškumo WWW standartams simboliu – jau nėra kada svarstyti laikas ar ne laikas mokytis šios technologijos. Jei abejoji – pora metelių vėluoji…

Pacituosiu Molly cituojančią Andy Clarke:

Those people still delivering nested table layout, spacer gifs or ignoring accessibility can no longer call themselves web professionals.

Pabaigai – kitiems metams palinkėsiu kolegoms (ir sau) daugiau profesionalumo, kad nei mums, nei mūsų darbams netiktų šie Joe Clark žodžiai:

A failed redesign is a Web page created from scratch, or substantially updated, during the era of Web standards that nonetheless ignores or misuses those standards. A failed redesign pretends that valid code and accessibility guidelines do not exist; it pretends that the 21st century is frozen in the amber of the year 1999. It indicates not merely unprofessional Web-development practices but outright incompetence. For if you are producing tag-soup code and using tables for layout in the 21st century, that’s what you are: Incompetent.

Per valandą įmanoma pateikti tik pagrindines idėjas, bet jei kažkam rimtai rūpi, kaip dirbti tvarkingai ir lanksčiai, tai labai rekomenduoju abi Dano knygas. Viena taip ir vadinasi: “Bulletproof Web Design”, kita – “Web Standards Solutions”. Perskaičius ir požiūris į webmeistrystę ir kodas tikrai pasikeis į gerąją pusę :).

Beje, Danas buvo vienas pirmųjų atsikratęs lentelių ir pilnai panaudojęs CSS didelėse komercinėse svetatinėse, kai 2003-iais sukūrė naujas Inc. ir Fast Company versijas.

Po pertraukos iškeičiau visą JavaScript ekspertų žvaigždyną į aklą vaikiną su šunimi vedliu. Dėl pasirinkimo neabejojau. Aš atsimenu, kokia buvo žmonių reakcija po pernykščio Robin’o pranešimo – lengvas šokas. Viena, kai neįgalus lankytojas yra kažkas abstraktaus ir bekūnio, ir visai kas kita, kai savo akimis pamatai (ir savo ausimis išgirsti), kaip jie realybėje naudojasi kompiuteriu ir internetu.

Šis pranešimas buvo ir problematiškiausias – neveikė Wi-Fi, “lūžinėjo” JAWS ir Windows, nors tai, ko gero, tik pridėjo realumo…

Esmė – net, jei formaliai ir laikomasi WCAG reikalavimų, tai negarantuoja, kad tinklalapis jau bus prieinamas neįgaliesiems – reikia testuoti.

Flash iš principo negali būti tokio accessibility, kaip HTML (jei Robin’as kaip problematiško saito pavyzdį pateikia Flash accessibility pamoką, ko begalima tikėtis?); didelės problemos naudojant JavasScript… Prognozė ateičiai – bus dar blogiau.

Tiek pernai, tiek šiemet Robino pranešimas man sukėlė labai stiprų norą už ausų atitempti poros lietuviškų web dizaino firmų atstovus, kad pasižiūrėtų ir nors truputėlį susimąstytų, ką daro. Bet… Jei “usability Lietuvoje niekam nerūpi”, tai ką bekalbėti apie accessibility :(

Būkit geri, jei per mėnesį nieko neparašysiu apie accessibility, priminkit, a?

Važiuojam toliau. Kol ne pačias šviesiausias dienas išgyvenanti Molly pasakojo apie internacionalizaciją, aš klausiausi “neskaniausio” pranešimo: Mobile Web Design. Cameronas Mollas nekaltas, kad tokia realybė, ir www standartams skirtoje konferencijoje tenka kalbėti apie antistandartiškus dalykus – šimtus skirtingų naršyklių mobiliems telefonams, skirtingas to pačio tinklalpio versijas, ar nelemtą .mobi TLD.

Žinau, kad yra nemažai entuziastų; turbūt tiesa, kad iki 2007-ųjų mobilių telefonų skaičius padidės iki trijų milijardų; labai gali būti, kad internetas “mobiliake” turi geresnes perspektyvas nei naršyklė integruota į šaldytuvą, bet – aš išgyvenčiau ir be interneto savo telefone. Kol kas abejoju didžia ir šviesia “mobile web” ateitimi. Ar žmonėms tikrai to reikia? Pamatysim.

Nieko negaliu pasakyti apie Nate’ą ir jo Yahoo!, nes buvo įdomu, kaip Rachel Andrew, Rogeris Johanssonas ir Dave Shea pasiūlys tvarkytis su CSS. Problema reali ir kasdieniška, atsakymas lengvai numanomas: “it depends”. Variantų daug, vienintelio ir teisingo dar nėra, gal ir negali būti. Universalus patarimas tik toks – rašykit komentarus ir, kai jau susikuriate sistemą, tai jos ir laikykitės.

Britas. Visiškas. Dizaineris. Visiškas. Toks mano įspūdis apie Andy Clarke. Pernykštė jo kalba buvo pati britiškiausia, stilingiausia ir elegantiškiausia, šventė akims ir ausims. Šiemet? O šiemet nežinau, nes tuo metu klausiausi pranešimo, dėl kurio vieno jau buvo verta važiuoti. Tantekas Çelikas, žmogus legenda, kalbėjo apie mikroformatus (skaidrės). Pačią idėją žinau jau labai seniai, bet vis vaikščiojau ratais, o čia – pakalbėjo pusvalandį ir viskas, aš papirktas.

Žinoma, ir žmogus ne bet koks, vienas iš tų dėl kurio dabartinis internetas yra toks, koks yra (skaityti: “geresnis, nei galėjo būti”). Tantekas šiuo metu yra Technorati vyriausias technologas, anksčiau dirbo Apple, Sun ir Oracle. Microsoft kompanijoje vadovavo Internet Explorer Mac versijos varikliuko “Tasman” kūrimui. Pavadovavo taip, kad kai kuriuos dalykus, kuriuos ta naršyklė turėjo jau 2000-ais IE/Win igaus tik šiemet… Tantekas išrado “box model hack”, nors jo kurtoje naršyklėje tos problemos nėra :)

Prie mikroformatų dar grįšiu (tikiuosi), o konferencija oficialiai baigėsi tradicine “Hot topics” diskusija, su daug sveiko humoro ir rimtų pamastymų apie interneto ir jo kūrėjų dabartį ir ateitį.

Laimingieji, kurie rytoj dar bus Londone, galės apsilankyti @media Social, bet aš tuo metu jau turėčiau būti Vilniuje.

Sunku pasakyti, kiek šios įstabios vietos vaizdas guodė stovinčius registracijos eilėje – aš atėjau gerokai anksčiau, tai to “džiaugsmo” nepatyriau…

Dar viena šių metų naujovė – konferencijos pranešimai perskirti į du srautus, todėl tenka rinktis, į kurį iš dviejų vienu metų vykstančių renginių eiti. Pasijutau kaip ta beždžionė, kuri norėjo būti ir prie gražių ir prie protingų…

Pernai konferencija prasidėjo web standartų judėjimo tėvo Jeffrey Zeldman’o pranešimu (beje, neseniai pasirodė antrasis jo knygos “Designing with Web Standards” leidimas), šiemet pirmasis kalbėjo Eric Meyer – CSS guru, penkių knygų apie CSS autorius, žmogus labai daug prisidėjęs, kad CSS ir web standartai nenusibaigtų taip ir neatsistoję ant kojų. Pranešimas ir buvo apie per tą dešimtmetį nueitą kelią – nuo idėjų 1994-ais, pirmos naršyklės su CSS palaikymo užuomazgom – IE3 – pasirodymo 1996-ais ir tais pačiais metais publikuoto CSS 1 standarto, iki šiuolaikinio CSS panaudojimo ne tik tinklalapių elementų išdėstymui ir apipavidalinimui, bet ir technologijos pritaikymui už www ribų.

Ko gero, geriausia, ką teko šiandien išgirsti. Aš kažkodėl įsivaizdavau, kad Meyer’is bus vidutiniškas pranešėjas, tad belieka džiaugtis, kad labai suklydau, jis puikus kalbėtojas :).

Po pertraukos teko rinktis, kuriuo takeliu eiti: ar į “Good Design vs. Great Design”, ar į Using DOM Scripting to Plug the Holes in CSS. Pasirinkau antrąjį, bet dėl šios klaidos nesidžiaugiu. Pranešimas (skaidrės čia) nebuvo blogas, bet nepasakyčiau, kad sužinojau kažką naujo. Net dalijamos knygos nesugundė – jas jau turiu.

Labai knietėjo išgristi ką CSS Zen Garden kūrėjas Dave Shea papasakos apie tipografiją, bet tuo pačiu metu Internet Explorer komandos vadas Chris Wilson kalbėjo apie IE7… Galutinė versija, kuri neturėtų labai skirtis nuo dabartinės beta 2, pasirodys antroje šių metų pusėje. Pasak Chris’o, MS planuoja ir dvi tolesnes naršyklės versijas, tad sąstingis, ištikęs juos po IE6 pasirodymo, nebepasikartos. Webmeistrams IE7 nieko ypatingo (net ir XHTML palaikymo) nepasiūlys, bet ačiū ir už labiausiai nervinančių IE6 klaidų ištaisymą. Kitą vertus, kai kuriuos dalykus, skirtus paprastiems internautams, kopijuos ir kitų naršyklių kūrėjai.

Pietūs! Juos verta paminėti ir todėl, kad buvo tikrai skanu, ir todėl, kad šį kartą maitinimas organizuotas daug geriau, nei pernai. Ne taip jau paprasta per valandą pamaitinti 800 žmonių…

Po pietų pasirinkimas buvo lengvesnis: nors accessibility tema man labai įdomi, bet reikalai su WCAG 2.0 šiuo metu tokie prasti, jog nutariau nebegaišti tam laiko.

Andy Budd’as Bug Hunting išdėstė labai sveiką ir praktišką požiūrį į naršyklių klaidas, klaidas kode ir CSS “hack’us”.

Viena iš svarbesnių minčių – nekomplikuokime sau gyvenimo patys, rašydami pernelyg įmantrų kodą ir CSS bandydami panaudoti visus
žinomus “hack’us” – dažniausiai to visai nereikia.

Gaila, kad Andy pažadėjo, bet pamiršo paskelbti kur galima rasti jo pranešimo skaidres, jei pats nesusigriebs, teks išpešti :)

[Atnaujinta 2006-06-16 14:21] Išpešiau skaidrių URL.

Paskutinis pranešimas – Jefrey Veen’o “Designing the Next Generation of Web Apps” (skaidrės čia). Truputėlį pagąsdinęs tuo baisiu “Web 2.0″, jis pasistvėrė Jesse James Garrett’o “The elements of User Experience” ir “surface–skeleton–structure–scope–strategy” grandinėlę peržiūrėjo šiuolaikiniame kontekste. Labai įspūdingas kalbėtojas.

Beje, Garretto knygą labai rekomenduoju, tik ją teks pirkti, o Veen’as savo “The Art and Science of Web Design” penktojo gimtdienio proga dalyja nemokamai.

Po neoficialios dalies skauda kojas, ir šiaip miegoti seniai laikas. Papildymai ir klaidų taisymas – vėliau :)

Šiemet gal pasiseks labiau – pasiėmiau iBook’ą, viešbutis siūlo nemokamą bevielį internetą (bet, deja, jau neberado elektros tinklo adapterio), taigi, mėginsiu įspūdžius pasakoti kas vakarą.

Konferencija oficialiai startuoja tik rytoj, bet jau šiandien dalyviai galėjo susitikti vakarėlyje “The Feathers” bare.

Neseniai iš ten grįžau, be abejonės, tai unikali vieta planetoje: didžiausia www kūrėjų koncentracija (kokie 3-4 į kvadratinį metrą). Didžioji dalis “grietinėlės” irgi buvo ten.

Visai nėra vietos, visai nėra oro, baisus triukšmas ir labai smagu :). Laukite tęsinio rytoj.

1. Išmeskite viską, kas skirta tik svetainės savininko vidinei politikai tenkinti.
2. Išmeskite viską, kas egzistuoja vien tam, kad patenkintų dizainerio ego.
3. Išmeskite dalykus nesusijusius su tinklalapio kontekstu.
4. Perdarykite arba išmeskite bet ką, kas trukdo laisvai navigacijai tinklalapyje.
5. Perdarykite arba išmeskite kiekvieną interaktyvų tinklalapio elementą, jei jo paskirtis lankytojui nėra akivaizdi.
6. Interneto svetainė turi teisingai veikti naudojantis tik naršykle; be papildomų programų.
7. Turinį pirmiausia turi būti lengva skaityti, tada — lengva atspausdinti ir, galiausiai — lengva atsisiųsti.
8. Neaukokite patogumo vien tam, kad įtiktumėte “Stiliaus aprašymui”.
9. Neverskite lankytojų registruotis ar pateikti asmens duomenų, nebent be to negalėsite suteikti paslaugų.
10. Geriau pažeiskite bet kurią taisyklę, nei padarykite ką nors visai barbariško.

Pasirašau po kiekvienu punktu.

“Kas per @#$%?!!!”.

Nors spėju, kad tarp skaitytojų (jei jų dar atsiras ;) bus linkusių numoti ranka, ir atsakyti “ai, čia gi IE, jame niekas ir taip neveikia”, bet toks atsakymas nėra labai teisingas.

Teisingas atsakymas ir yra “Eolas”. Tiksliau Internet Explorer pakeitimai, kuriuos Microsoft teko padaryti dėl “Eolas Technologies” pradėto teismo proceso.

Kas neveikia? Na, kai kurie dalykėliai Internet Explorer’yje, įterpiami HTML naudojant APPLET, EMBED(fuuu!) ir OBJECT žymas. Nėra taip blogai, kad visai neveiktų, bet prieš ką nors darant su įterptu objektu teks papildomai paspirti jį pele — tik užkrautas jis nebus aktyvus. Tai reiškia, kad reklaminę animaciją teks spragtelėti du kartus, kad patektum ten, kur ji nori nuvilioti; kad Flash/Java meniu neveiks kol jų neparaginsi pele, ir panašius džiaugsmus.

Istorija tokia…

1999 metais kompanija “Eolas Technologies” remiama Kalifornijos Universiteto padavė į teismą Microsoft, kaltindama pažeidžiant jai ir universitetui priklausantį patentą.

2003-ių vasaros pabaigoje teismas nutarė, kad Microsoft už patirtus nuostolius turi sumokėti “Eolas” 521 milijoną dolerių — su procentais suma viršija 560 milijonų. Microsoft, žinoma, padavė apeliaciją, teigdama, kad patente aprašyta įskiepų (“plugins”) technologija nėra originali ir patentas turi būti pripažintas negaliojančiu. Bet, dėl viso pikto, jau tada ėmė kurti pataisas IE, kurios leistų naudoti įskiepus nepažeidžiant patento.

Deja, nei Microsoft resursai, ir net pačio Tim Berners-Lee kreipimasis W3C vardu nepadėjo ir 2005-ų metų rugsėjo pabaigoje JAV patentų biuras peržiūrėjęs patentą vis tiek pripažino jį galiojančiu.

2005-ų gruodžio 2 d., Microsoft pranešė apie Internet Explorer pakeitimus:

After a forthcoming update, Microsoft Internet Explorer users will not be able to directly interact with Microsoft ActiveX controls loaded by the APPLET, EMBED, or OBJECT elements. Users will be able to interact with such controls after activating their user interfaces.

Kas dabar bus?

Šito reikėjo klausti anksčiau. Nors pataisą Internet Explorer buvo galima parsisiųsti jau vasario mėnesį (mėnesio pradžioje ji buvo patalpinta MSDN, o pabaigoje — kaip neprivalomas Windows atnaujinimas), bet nuo balandžio 11 Microsoft platina saugumo pataisą MS06-013, kartu su kuria atkeliauja ir minėti Ineternet Explorer 6 pakeitimai.

Tai reiškia, kad naudojantys WinXP ir IE6, atsinaujinę sistemą jau patirs naująjį elgesį: “rich media” elementai prašysis aktyvuojami prieš reaguodami į kitus vartotojo veiksmus.
Tarkim, Flash reklaminė animacija — užvedus virš jos pelę parodomas pranešimas (“tooltip”) “Click to activate and use this control”. Spragtelėjimas pele aktyvuoja objektą ir kitas spragtelėjimas jau turėtų perkelti mus ten, kur sumanyta.

Suprantama, kad tokios Active-X elgesio korekcijos kai kam gali sugriauti daugiau, nei pataisyti, todėl Microsoft dar išleido ir priešnuodžius, oficialiai pavadintus “compatibility patch”. šis lopo lopas leidžia jau įsidiegusiems pataisą MS06-013 mėgautis senuoju IE6 elgesiu. Deja, neilgai: birželio 13-ai planuojamas eilinis pataisų paketas naujas manieras įdiegs visam laikui. IE7 elgsis analogiškai.

Ką daryti?

Akivaizdu, kad šie pakeitimai patogumo neprideda, todėl kyla klausimas, ar galima problemą kaip nors išspręsti.
Laimei, galima ir visai nesudėtingai. Tereikia norimus objektus įterpti dinamiškai, pasinaudojant Javascript. Tik viena būtina sąlyga — Javascript turi būti atskirame faile ir užkraunamas tokiu būdu: <script type="text/javascript" src="flash.js"></script>. Pačio objekto įterpimo variantų yra daugybė, paskaityti galima čia:

• Detalus Microsoft išaiškinimas — Activating ActiveX Controls
• Apple — Instructions for Updating Websites to Include QuickTime Content
• Adobe — Preparing Websites with Active Content for Announced Browser Changes

Be to, labai rekomenduoju pasidomėti:

• FlashObject: Javascript Flash detection and embed scriptSWFObject
• Unobtrusive Flash Objects (UFO)

Kaip su Firefox, Opera?

Visa tai liečia tik Microsoft Internet Explorer 6+. “Eolas” nei Firefox, nei Operos kol kas nekliudo, ir, matyt, nekliudys. Bent jau interviu Michael Doyle (“Eolas” įkūrėjas) teigė:

We released our browser back in 1995 to the world free for non-commercial use, so that should be an indicator to people that the open-source community shouldn’t have anything to fear from us.

Taigi, Mozilla gali miegoti ramiai. Opera nėra atviro kodo, bet jau nemokama, be to užima dar mažesnę naršyklių rinkos dalį, todėl mažai tikėtina, kad jai reikėtų laukti IE likimo.

Epilogas

Istorija nei šiokia, nei tokia, netgi, sakyčiau, kvailoka… Žinoma, smagu gauti apvalią sumą (kokią — nežinia, teismai dar nesibaigė) už senobinį patentą, bet kuo dėti vargšai vartotojai ir www meistrai, kuriems dabar reikia šitą košę srėbti?

Kitą vertus, yra ir teigiamų pusių. Nežinau, gal tai labai optimistiška, bet tikiuosi, kad ši istorija privers truputį atsakingiau pažiūrėti į Flash naudojimą, ir mūsų mielos web dizaino kontoros nustos kaišioti jį kur reikia ir nereikia — vien dėl to kad gali. Gal susiprotės pagaliau, kad navigacijai ir tekstui HTML yra tinkamesnių už OBJECT priemonių .

Bet už vieną dalyką šiai istorijai tikrai turime būti dėkingi . Po nepalankaus teismo sprendimo 2003-iais, Microsoft išleido specialią IE versiją, su kuria programuotojai galėjo išbandyti numatomus pakeitimus. Kartu MS padėjo atskleisti paslaptį, kaip galima vienu metu naudoti skirtingas Internet Explorer versijas — be kelių OS kopijų instaliavimo, ar VirtualPC ir panašių produktų naudojimo.

[Papildyta 2006-04-21] Lydekai paprašius, Adobe panorėjus, FlashObject keičia pavadinimą į SWFObject.

Reta proga gyvai paklausyti žmonių, kurie stumia www į priekį ir nori jį padaryti geresniu ir prieinamesniu visiems, galimybė pabendrauti ir padiskutuoti su jais neformalioj aplinkoj, susitikti bendraminčius suvažiavusius iš įvairiausių Europos kampelių ir JAV… Įspūdingas ne tik kalbėtojų sąrašas , ne mažesnis žvaigždynas buvo ir salėje; blog’ai ir el. pašto konferencijų adresai įgavo veidus, akis ir balsus.

Jei sekti M. Mikutavičiaus “padainavau su Paksu, nebėra prasmės toliau gyventi” pavyzdžiu, tai reikėtų didelių marškinėlių visiems išvardinti, tiesa, su jais nedainavau, o gėriau (Coca-Cola ir RedBull, jei jau paklausėt).

Gaila, kad teko išskristi šį rytą, nes norėjosi apsilankyti ir neformaliam JavaScript get-together, kur žadėjo būti visi didžiausi guru: Jeremy Keith, Peter-Paul Koch, Simon Willison, Stuart Langridge ir Dean Edwards. Bent tokia paguoda, kad turėjau progą susitikti pirmuosius du…

Dabar perduodu Molly E. Holzschlag linkėjimus Lietuvos web kūrėjams. Molly yra Web Standards Project (WaSP) valdančiojo komiteto narė, taigi žiūrėkit man ;)

Kai įspūdžiai susigulės, pasidalinsiu plačiau — apie konferenciją, pranešėjus ir pranešimus.