Deja, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad aršiausi XHTML šalininkai
nelabai daug žino ir apie patį standartą ir apie jo skirtumus nuo HTML ir visokius niuansus susijusius su application/xhtml+xml MIME tipu.

Kaip bebūtų gaila, ko gero labiausiai už tokį neatsakingą smegenų plovimą atsakingas toks Jeffrey Zeldmanas — žmogus nusipelnęs pagarbos už nuopelnus „nešant į mases“ www standartus, ir žmogus klaikiai nusikalbėjęs antrame „Designing With Web Standards“ leidime. Tiesa, kai papriekaištavau dėl to, paaiškinimas buvo „The “ten reasons” and “five reasons” thing was an attempt to bring mild comic relief to an amazingly boring subject.“ Hmmm? Nei juokinga, nei atsakinga.

Užtat nestebina, kad Zeldmanas į W3C sprendimą leisti XHTML2 mirti negimus savotiškai sureagavo: XHTML WTF.

Džefri, Džefri, WTF būtų buvęs tolesnis laiko ir resursų švaistymas visiškai beviltiškam reikalui: specifikacijai, kuri labai mažai siejasi su realiu žiniatinkliu, kuri visiškai neįdomi naršyklių kūrėjams ir kuri iš esmės buvo kuriama ant kreivų pamatų.

Taigi, ilsėkis ramybėj XHTML 2, ir tegyvuoja HTML5. Deja, ir Zeldmano įrašo komentaruose matyti, kaip nedaug www kūrėjų supranta kas tas XHTML, o HTML5 daugeliui iš viso mistika.

Negausūs lietuviški įrašai apie naują standartą irgi palieka liūdnoką įspūdį. Laikas rašyti „Mitai apie HTML5“? Ko gero laikas, tuo labiau, kad pats į tuos reikalus esu truputį įsivėlęs.

Gražu. Solidu. Validu.

Žinoma, galiu kabinėtis prie XHTML, galiu kabinėtis prie Transitional; kodas irgi toli nuo tobulybės, bet — pastangos pagirtinos, ypač jei mano įtarimas, kad visą tai sukasi ant .NET yra teisingas.

Pagirtinos ir žmonių prižiūrinčių www.lrs.lt pastangos — bent jau titulinis puslapis tikrinamas mielai sužaliuoja „This document was successfully checked as XHTML 1.0 Transitional!“. Gaila tik, kad po vienodu validumu slepiasi skirtingo lygio kodas. Whitehouse.gov kodas netobulas, bet džiugu būtų, jei LRS tinklapis pasiektų nors tokį lygį. O trūksta ne taip jau ir daug.

Klausiat apie www.president.lt? Geriau neklauskit, ten tvyro Smartwebo tvaikas :(

www.prezidentura.lt — nekomentuosiu.

Niekada, niekada nuorodose nenaudokite href="javascript:".

Vienas labiausiai erzinančių dalykų, kai bendaršydamas viduriniu pelės mygtuku/ratuku sumaigai dėmesį atkreipusias nuorodas – jos atsidaro naujose kortelėse (tab’uose).
Eini skaityti ir randi tik tuščią langą ir adreso eilutėje besipuikuojantį “javascript:”.

Nenoriu dabar išsiplėsti apie naujų langų atidarymo pliusus ir minusus, bet jei jums laaaabai reikia naujo lango, padarykite civilizuotai. href attribute turi būti nuoroda į galutinį dokumentą: ar tai būtų didesnio formato paveikslėlis rodomas paspaudus ant sumažintos versijos, ar formos lauko aprašymas, rodomas iššokančiame lange paspaudus nuorodą “pagalba”.

Kai nuoroda veda tiesiog į dokumentą, niekas nesugriūva:

• Nuorodos veikia net kai naršyklė nepalaiko Javascript arba tas palaikymas išjungtas.
• Paieškos sistemos sugebės turinį rasti ir suindeksuoti.
• Aš ir toliau galėsiu spragsėti vidurinį pelės mygtuką, o rezultatas neprivers sakyti kelių negražių žodžių.

Visišku blogiu javascript: pavadinti negaliu, nes, nors nuorodose jam vietos nėra, bet kai kur šis pseudo protokolas praverčia. Kalbu apie bookmarklets.

Va šis

javascript:(function(){
alert(document.getElementsByTagName('table').length)
})();
man iš karto pasako, kiek lentelių yra panaudota tinklalapyje. Jis neveiks, jei puslapis rėmeliuose (frames), bet tokiu atveju lentelių skaičiuoti ir nebereikia…

Užvakar visai netyčia pakliuvau į vienos lietuviškos kompanijos tinklalapį, kuriame visa navigacija suregzta būtent su tuo nelemtu javascript:. Suregzta ne bet kaip, o su fantazija, nes funkcija, kuri turi rodyti kažkokį puslapį realizuota window.content.location = 'somepage.html' motyvais. Trys skirtingos nuorodos – trys skirtingos funkcijos.

O firma tikrai ne nauja, bet kažkaip buvau ją pamiršęs. Javascript mano naršyklėje, lamei, veikia, tai panaršiau. Nuostabūs tekstai, nežinau, ką jie rūkė juos rašydami, bet, pasak Woody Alleno, verčiau tegul nebando to vežti per muitinę. Tiek daug buzzword’ų ir stantrumpų ir taip mažai prasmės vienoj vietoj senokai neteko matyti. Akivaizdu, kad šios knygos jie neskaitė (labai gera knyga, rekomenduoju). O gal aš tiesiog per kvailas suprasti tokius dalykus kaip “We are creating innovation because of innovation”.

Žinote ką, vaikinai, jei tokia navigacija yra inovacijos pavyzdys, tai grabe aš mačiau tokią inovaciją.

Sutapimas ar ne, bet prieš savaitę ir microsoft.com pagaliau atsikratė lentelių ir perėjo prie CSS pozicionavimo. Tiesa, kodas toli gražu ne pavyzdinis ir visas randuotas nuo kovų su jų turinio valdymo sistema, validatorius dar pažeria pustuzinį klaidų, bet pastangos ir tendencija – sveikintinos.

Jei prieš trejus-ketverius metus, prasidėjus WWW standartų vajui galvojai, kad čia tik saujelė entuziastų, pašūkaus, pažais su CSS ir nurims; o gal Microsoft padarys savaip ir vėl viskas bus kaip buvę – turiu nuvilti, seni metodai jau atgyveno. Kai CSS pozicionavimui pradeda naudoti penkta pagal lankomumą interneto svetainė, o tuo labiau – priklausanti kompanijai, kuri dar visai neseniai buvo laikoma priešiškumo WWW standartams simboliu – jau nėra kada svarstyti laikas ar ne laikas mokytis šios technologijos. Jei abejoji – pora metelių vėluoji…

Pacituosiu Molly cituojančią Andy Clarke:

Those people still delivering nested table layout, spacer gifs or ignoring accessibility can no longer call themselves web professionals.

Pabaigai – kitiems metams palinkėsiu kolegoms (ir sau) daugiau profesionalumo, kad nei mums, nei mūsų darbams netiktų šie Joe Clark žodžiai:

A failed redesign is a Web page created from scratch, or substantially updated, during the era of Web standards that nonetheless ignores or misuses those standards. A failed redesign pretends that valid code and accessibility guidelines do not exist; it pretends that the 21st century is frozen in the amber of the year 1999. It indicates not merely unprofessional Web-development practices but outright incompetence. For if you are producing tag-soup code and using tables for layout in the 21st century, that’s what you are: Incompetent.

Kai konferencijos.lt www-projektai konferencijoje radau šią beapeliacinę išvadą[atnaujinta: deja, nuorodą į konf.lt www-projektai skelbtą originalų laišką teko išimti, nes jo nebeliko... Esmė buvo, kad CSS dar netinkamas praktiškam naudojimui], ištiko lengvas šokas. Šokas ne tiek dėl pačio teiginio, bet dėl jo datos. Toks pareiškimas būtų netoli tiesos kokiais 2000-aisiais, bet 2004-ųjų pabaigoje…

Šiek tiek neprofesionalų chronologijos:

• Niekam nežinomas ir apleistas lamerių žurnalas wired.com šią technologiją įdarbina 2002-ųjų spalio mėnesį.
• 2003-iųjų vasarį tų nemokšų pėdomis seka espn.com. Tokio kvailo žingsnio pasekmės: puslapio svoris vidutiniškai sumažėja 50KB; dauginame iš 40 000 000 (keturiasdešimt milijonų) puslapių peržiūrų per dieną (sic!), gauname 2TB (dviejų terabaitų) dienos tinklo srauto ekonomiją. 730 terabaitų per metus. Nerimta, oi nerimta.
• Tų pačių metų kovą klystkeliais nueina FastCompany, liepą — Inc.com
• Toliau tik spėk skaičiuoti: AT&T, AMI, Chevrolet, ir t.t. ir t.t. ir t.t. ir t.t.

Gerai, atidedu ironiją į šalį — tiesa yra tokia, kad 2003-ieji buvo savotiško lūžio metai, ir web profesionalumo supratimas pasaulyje tapo priešingas tam, ką teigia mitas. WWW ne ta vieta, kur galima užmigti <font> apsikabinus…

Ar žiūrėjote Rammstein svetainės kodą? Ar pastebėjote, kad microsoft.com naudoja validų HTML (kas galėjo pagalvoti!), o MSN paieška išsiverčia be lentelių?

Nevardinsiu čia visko po vieną, be to tai jau padarė kiti. Keletas svetainių, kur galima nueiti, pasižiūrėti, išmokti:

• http://cssvault.com/
• http://stylegala.com/
• http://www.cssbeauty.com/
• http://www.unmatchedstyle.com/
• http://www.weeklystandards.com/
• http://www.webstandardsawards.com/
• http://www.cssdrive.com/

O Lietuvoje nudžiugino atsinaujinęs www.takas.lt. Jei prieš metus su trupučiu portalas galėjo pretenduoti į nugalėtojus baisiausio kodo konkurse, tai dabar tai sektinas pavyzdys.

Antras mitas: CSS yra nelankstus

Tokią mintį aptikau kriause.com, (žr. aštuntą idėją). Nors pati idėja puiki — Nuolat naudoti interneto kūrimo standartus (XHTML/CSS) — ir su ja sutinku beveik be išlygų (nubraukčiau, ar bent į skliaustelius paimčiau X-ą), bet viena dalis skamba keistai:

Šios idėjos minusas, kad CSS (stilius) turi ribotas vizualinės dalies keitimo galimybes. Žinoma gražų dizainą galima sukurti naudojant tik CSS galimybes (pavyzdžiai svetainėje CSS Vault), tačiau apie lankstumą lyginant su HTML galimybėmis galima pamiršti.

Originalioje Aleksandro Šiliajevo versijoje formuluotė dar eee… keistesnė: но про безграничную гибкость классического HTML можно забыть.
Atleisk jam, Zeldmanai, jis nežino ką kalba. Tokį pasakymą galiu paaiškinti arba klaida, arba tuo, kad žmogus kažką ne tą surūkė, arba elementariu nežinojimu (realiausia versija). Aleksandras pats rekomenduoja tinklalapį, kuris demonstruoja visiškai priešingą dalyką: CSS Zen Garden.

Pažiūrėkit patys, keletas dizainų: Zunflower, zengrounds, What Lies Beneath, Gecko’s Eye, Odyssey, Wiggles the Wonderworm, Dark Industrial. Visi jie sukurti keičiant tik CSS failą, HTML kodas yra visiškai vienodas. CSS nelankstus? Padarykit bet kurį iš jų su lentelėmis ir pjaustytais paveiksliukais, o paskui pažiūrėkit, kiek HTML reikės pakeisti perdarant į kitą — vat jums ir begalinis HTML lankstumas.

Trečias mitas: visi CSS dizainai vienodi, negražūs ir nuobodūs.

Manau, kad aukščiau yra pakankamai nuorodų įsitikinti, kad tai visiški kliedesiai. Ar ne?

Konkrečiai kalbu apie <body> atributus.

Va tipiškas pavyzdys:

1. <BODY bgcolor="#ffffff" leftmargin="0" topmargin="0" marginwidth="0" marginheight="0">

Atkreipę dėmesį į faktus, kad:

1. dabar XXI amžius;
2. teoriškai visi moka naudotis CSS;
3. praktiškai visi naudoja CSS, net jei nemoka, taigi, vienoks ar kitoks CSS failas jau yra.

darome išvadą — viskas, kas parašyta už BODY HTML’e yra reikalinga kaip kiaulei balnas.

Normaliai čia tereikia <body>, idealiai — <body lang="lt"> (jei tekstas nelietuviškas — tada teksto kalbos kodas)(žr. Vlado komentarą).

Su bgcolor susitvarkyti lengva:

1. body{
2. background-color: #fff;
3. color: #000; /* tiesiog tvarkingiau yra nurodyti abi spalvas -- ir fono ir teksto */
4. ... /* kitos jūsų taisyklės skirtos <body> */
5. }

Dabar grįžkim prie mūsų avinų, t.y. romėnų arklio užpakalio, kurio vaidmenį atlieka leftmargin="0" topmargin="0" marginwidth="0" marginheight="0" atributai.

Ką jie daro dauguma (tikuosi) žino — jie panaikina tuos bjaurius tarpus, kuriuos palieka naršyklės tam atvejui, jei autorius netyčia nepasirūpino paraštėmis. Be gudriųjų programų rūpesčio tekstas būtų prilipęs prie kraštų — labai nepatogu skaityti. Kodėl gi aš burnoju prieš tokį naudingą dalyką?

Pirmiausia, ne visi tokį kodą naudojantys yra matę naršykles, kurioms jis skirtas — taigi, technologija gerokai pasenusi. Antra, šių atributų niekada nebuvo jokiame HTML standarte, nekalbant jau apie XHTML. Validatorius, aptikęs tokį niekalą pagrįstai keiksis there is no attribute "…".

leftmargin="0" topmargin="0" (ir rečiau pasitaikantys rightmargin="0" bottommargin="0") yra skirti Internet Explorer 3-čiai versijai. IE4+ puikiai supranta atitinkamą CSS ir gali išgyventi be tokių šiukšlių.

marginwidth="0" marginheight="0" skirti Netscape Navigator 4.x, kuris seniai yra gražus lavonėlis. Zeldmanas jį pasiuntė velniop dar prieš ketverius metus. Ir gerai padarė, nes NN4 turėjo stebėtinai kreivą CSS palaikymą (prieš porą metų kažkur mačiau siūlymą NN4.x uždrausti įstatymu :).

Lengvu rankos judesiu, t.y. dviem papildomomis CSS taisyklėmis išvalome mūsų <body>:

1. body{
2. background-color: #fff;
3. color: #000;
4. margin:0;/* viso gero, paraštės! */
5. padding:0; /* Opera turi savo būdą atsisveikinti su paraštėm */
6. ...
7. }

Pastaba dėl NN4.x: margin: 0; šiai naršyklei negalioja, bet margin: -10px; turėtų suveikti. Ar jau sakiau, kad ši naršyklė turi kreivą CSS palaikymą?

Vat taip, greitai ir nebrangiai mūsų gražiajam <body> nusiurbti riebalai. Nežinau, kaip visokie leftmargin,topmargin etc. dar randa kelią į HTML kodą; ar juos sukiša naudojama programinė įranga, ar čia stebime copy-paste stebuklą, ar maniakai-nekrofilai (tuoj kolekciją surinksiu — viename poste buvo paminėta zoofilija, dabar, prašau — nekrofilija. Iš paieškos sistemų pradės būriais eiti visokie iškrypėliai, o aš juos išmokysiu tvarkingo HTML’o…) įrašo rankomis. Įpratimas — antras prigimimas, bet prastų įpročių reikia atsikratyti.

Su senobiniu kodu susitvarkėme, dabar pora žodžių apie modernias atmainas. Tai šen tai ten pasitaiko <body style="margin:0px 0px 0px 0px"> (o vienos lietuviškos TVS vizitinė kortelė yra <body style="margin:0 0 0 0">). Geriau, nei nestandartiniai atributai, bet neidealu.

Pirmiausia blogai inline CSS. Nors pats esu naudojęs style="...čia-kažkoks-CSS,-kurį-tingėjau-įrašyti-į-atskirą-failą..." bet kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad style= atributo visai nereikėjo įtraukti į standartus, jis prieštarauja pačiai CSS esmei — atskirti turinį nuo atvaizdavimo. Taip, pro validatorių praslysti lengviau, bet košė yra košė…

Antra, rašyti "margin:0px 0px 0px 0px"> visai nebūtina, pakanka "margin: 0"> — jei nurodoma viena reikšmė, tai ji taikoma ir viršui, ir apačiai, ir abiems šonams. Be to, nuliniams dydžiams nereikia nurodyti vienetų.

Ir trečia — neatsižvelgta į Operą, kuri paraštėms naudoja ne margin, o padding.

Viskas, galit eiti valyti kodo ir laukti antros ir trečios dalies.