Jei reikia konteksto: skaityti pas Zeldmaną.

Jei atvirai, tai visos įmanomos alternatyvos man nelabai patinka. „Blogas“? Na taip, įprasta ir aišku, ir gal netgi nekliūtų, bet mes jau turime tokį būdvardį; ir dar primena visokius „blogus ant durniaus“, kuriems nejaučiu jokios simpatijos. Be to, jei įmanoma, stengiuosi teikti pirmenybę lietuviškiems žodžiams, angliškas importas — tik iš bėdos.
Pliusai — trumpas, įprastas žinantiems apie ką eina kalba.

„Dienoraštis“ ir „dienynas“ man kliūva savo prasminiais atspalviais — iš karto asociacijos su livejournal.com ir „vakar gėriau kakavą, šiandien skauda galvą“ stiliaus įrašais, kasdienės buities dokumentavimu. Gal ir kaprizas, bet nelimpa man šitas chronologiškumo akcentavimas.
Pliusai — normalus, įprastas, lietuviškas žodis; nereikia išradinėti dviračio. Nors netrumpas, bet fonetiškai „glotnesnis“ už „tinklaraštį“.

„Tinklaraštis“ patinka tuo, kad (mano nuomone), tiksliausiai pataiko į esmę. Šio žodžio negirdėję arba supras iš konteksto, arba pagalvos, kad kažkada pamario žvejai nusižiūrėjo į babiloniečių dantiraštį ir sukūrė savo raštą, o tu dabar jį šifruoji :(
Minusai — gana griozdiškas, neįprastas.

VLKK dar siūlo įdomią alternatyvą — „asmenraštis“. Tarti lengviau, bet kitoje diskusijoje blogas.lt/irzlus labai gerai pagavo kuo ir man kliūva šis variantas:

tačiau asmenraštis, kad ir apibūdina kas yra “blog”, kitą vertus nenusako pilnai, jog tinklaraštis egzistuoja internete (ir tik jame?), taip pat šis terminas sudaro prielaidą nuomonei, jog asmenraštis – kažkas asmeniško ir konfidencialaus, tuo tarpu tinklaraščiai nukreipti į sociumą.

Tokie reikaliukai. Širdis linksta prie „tinklaraščio“ kaip pataikančio į prasminį dešimtuką, liežuviui lengviausia „blogas“, o protas turbūt pasistengs, kad kuo rečiau tektų TAI kaip nors įvardinti :)

Atsakymą į šį klausimą aš turiu ir jis paprastas — „taip kaip noriu nemoku, taip kaip moku nenoriu“ — ir tuo pačiu puikiai suvokiu, kad nieko nedarant niekas ir nesikeis.

Taigivat, šimtaseilinį kartą bandysiu startuoti iš naujo. Yra kelios senos idėjos juodraščiuose, yra kelios naujos galvoje.

Noriu nenoriu teks padirbėti su WordPress temomis, tai tuo pačiu bus ir proga pakeisti dizainą — tikiuosi iki to laiko visi naudojantys Firefox 2 atsinaujins iki trečios versijos ;).

Tematika nesikeis — www technologijos, usability ir susiję dalykai, kartais įmaišysiu ko nors obuoliukinio ;)

Iki susitikimo!

Susirinkau daiktus ir išėjau į naują smėlio dėžę. Tuo pačiu ir WordPress atnaujinau (pagaliau!) iki 2.0.4.

Atrodo visai nieko, be to, galėsiu įsitikinti, kiek smagus Domo išgirtas akismet.

Dizainas pabus toks standartinis; serverio keitimas, ko gero, priskaldė malkų Bloglines ir kitose RSS siurbelėse, bet gal ir į gerą: vat Vaidas ta proga atrado seną rašinėlį :)

Taigi, matysite keistų dalykų — nesistebėkite, tai tiesiog reiškia, kad čia kažkas vyksta :)

“Something remarkable is worth talking about. Worth noticing. Exceptional. New. Interesting. It’s a Purple Cow. Boring stuff is invisible. It’s a brown cow.”

Šių metų Eurovizijai mes pakišome ne kiaulę, o karvę. Purpurinę. “LT United”. Apie kurią dar pusfinalio dalyvę verta kalbėti? Kuri iš penkių ABBA ar trijų ruslanų verta dėmesio?

“LT United” nepalieka abejingų – jais galima arba žavėtis, arba nekęsti. Komentarai po nacionalinės atrankos parodė, kiek daug yra ir vienų ir kitų. Geras ženklas. Mano mėgstamiausio tinklaraščio autorė Kathy Sierra cituoja Doną Normaną:

If someone doesn’t really hate your product, it’s mediocre.

Manau, kad produktas puikus. Geniali idėja ir puikus atlikimas (plačia prasme), su galingu energijos ir įtaigos užtaisu. Drąsiau už suomius ir subtiliau už islandę. Gali baisėtis šita „daina“, bet ar gali nustoti mintyse skandavęs “vote! vote! vote! for the winners!”?
Įdomu, kiek europiečių po pusfinalio pabudo su šia fraze galvose? Kiek jų finalo lauks tam, kad dar kartą pamatytų Arnoldo šokį?

Kaip čia neprisiminsi Gintaro Beresnevičiaus:

Bet kodėl? Kodėl priimame savęs kaip nevėkšlų įvaizdį? Kas jį mums primetė? Kol tokį valkiosimės iš paskos, dardėdami „Mes silpni“, „Mes nepatyrę“, „Mes kiškiai, miško nematę“, išties ims meška ir pasidės į lentyną ar lieps kur kampe grinapusę sukti, kol nukvaksim.

Meška mūsų nepažįsta, ir jos žlibumu galime pasinaudoti; mes esame jauni vilkai, ir jeigu suvoksime save kaip tokius, toje trobelėje mūsų padėtis bus kitokia;< ...>

Jauni vilkai jau įsisuko į senutės Europos-meškos trobelę. Neįsivaizduoju, koks bus rezultatas, bet esu optimistas: “LT United” yra puikus pasirinkimas tiems, kuriems pabodo klonų paradai ir barbių šou.

Nesvarbu, kaip viskas susiklostys po kelių valandų. Kurią vietą beužimtų lietuviai, jie iš tiesų jau laimėjo šią Euroviziją.
Juos atsimins, atsimins ilgam ir mėgdžios. Bet beždžioniautojas ir liks beždžionautoju…

[Atnaujinta 2006-05-21 1:02] Q.E.D.

Pirmiausia jie išleidžia iPod — pirmas kąsnelis nuo gero/blogo dizaino pažinimo medžio. Skonis žmonėms patinka — pradžioje iPod užkariauja daugiau nei 90% rinkos, tampa geidžiamiausia dovana Kalėdoms (ne Lietuvoje, žinoma). Nors vėliau konkuruojantys produktai su Flash atmintine sumažina iPod dalį rinkoje, bet keturgubas pelnas — visai neblogai.

Bet iPod sėkmė tik dalis istorijos. Tyrimai rodė, kad apie 12-13 procentų įsigijusių grotuvą taip pat galvojo išbandyti ir Apple kompiuterį (6% apklaustųjų tai padarė, dar apie 7% planavo tai padaryti).

Ir…

…po daugybės gandų gandelių Sausio 11 Apple pagaliau pristato du savo naujus produktus – iPod Shuffle ir (trata būgnai) –
Mac mini. Jei kažkas varvino seiles į obuoliuką žiūrėdamas, tai dabar seilės turi bėgti kibirais. Apple nesikuklina — “a touch of genius”. Blogiausia, kad sunku ir ginčytis.

Nečiupinėjau aš iPod shuffle, bet idėja ir pristatymas užburia. Kol dar nieko oficialiai nebuvo žinoma ir sklandė tik gandai, kad Apple išleis dar mažesnį nešiojamą grotuvą, žmonės spėliojo, “kaip taip, dar mažesnį, o kaip bus su ekranu?”. Vat taip ir bus — jo nebus iš viso :). Atrodo, kad ši ir “shuffle” (beje, labai gražiai pristatoma: “Give chance a chance”, “Enjoy uncertainity”) idėja suveikė — kiek teko skaityt, naujasis produktas šluote šluojamas. Žinoma, ir kaina — $99. Kas norėjo iPod, bet atrodė per brangu, dabar jau vargu ar abejos…

Mac mini dar neparduodamas. Dar yra savaitė laiko paauginti fanų gretoms, o vėliau — kas galės atsispirti mažai mielai dėžutei už 499 dolerius? Tuo labiau, kad miniobuoliukas ir pristatomas taip paprastai — be monitoriaus, be klaviatūros, be pelės. Akivaizdžiai nusitaikyta į tuos, kurie jau turi PC, bet jau apkrėsti Apple bacila “jei grotuvas toks geras, kodėl nepabandžius kompiuterio?”. Parsinešk, pasijunk, pabandyk… Ar norėsi grįžti?

Mažutis, dailutis 6,5×2 colio trojos arklys. Apgalvotas ir vientisas dizainas — tiek funkcionalumo, tiek išvaizdos prasme visada buvo Apple stiprioji pusė ir kompanijos fanų lojalumo priežastis. Dabar pritraukus tiek dėmesio ir priviliojus tiek potencialių Mac vartotojų — idealus metas tuo pasinaudoti. Jei šis vaikinas neklysta, reikia laukti, kad Mac’ai pagaliau išsikovos daugiau nei keli procentai personalinių kompiuterių rinkos.

Nežinau kaip jūs, o aš noriu obuolio. Galų gale, reikia ruoštis — atrodo, teks kuriamus tinklalapius testuoti ir su Safari naršykle.

Pabaigai perspėjimas iš iPod shuffle puslapio: “Do not eat iPod shuffle.”
Vat taip.

Planas su šapais, lentelėm ir gabalėliais pasirodė niekam tikęs, taigi atsitempiau WordPress rastigalį, galandu kirvius, kalavijus aštrius ir mėginu kažką skaptuoti.

Kodėl WordPress? Na, pasirodė mažiausia blogybė iš esančių, yra panaudota neblogų idėjų ir nesunkiai pasiduoda mėsinėjamas.
Tiks, gal net ir kažką doro pavyks padaryti. Kadangi dabar čia statybos, tai nerūstaukit, jei į ką pagaliu pataikysiu ar šiaip kokią klaidą gausit

Nuorodas į testus ir savo fotografijas kol kas ištrėmiau į dešinį kraštą (su rinkimais nieko bendro, nors tegu džiaugiasi, kad ne į Archaneglską), o paskui žiūrėsim.

Dabar jau galit spėlioti, ar “paskui” bus šiemet ar kitais metais.

Labanakt.