Na, neatsisėdo, gal tik vieną akį pramerkė. Net praėjus pusantrų metų nuo to laiko kai šis tinklaraštis (visai neblogas pavadinimas blogui? ;) įpuolė į letargą vis atsiranda žmonių manęs klausiančių: „kodėl neberašai?“.
Atsakymą į šį klausimą aš turiu ir jis paprastas — „taip kaip noriu nemoku, taip kaip moku nenoriu“ — ir tuo pačiu puikiai suvokiu, kad nieko nedarant niekas ir nesikeis.
Taigivat, šimtaseilinį kartą bandysiu startuoti iš naujo. Yra kelios senos idėjos juodraščiuose, yra kelios naujos galvoje.
Noriu nenoriu teks padirbėti su WordPress temomis, tai tuo pačiu bus ir proga pakeisti dizainą — tikiuosi iki to laiko visi naudojantys Firefox 2 atsinaujins iki trečios versijos ;).
Tematika nesikeis — www technologijos, usability ir susiję dalykai, kartais įmaišysiu ko nors obuoliukinio ;)
Iki susitikimo!
“puikiai suvokiu, kad nieko nedarant niekas ir nesikeis.” xixi auksiniai žodžiai :) Svarbiausia pajudėt iš mirties taško. Sėkmės!
Būna toks jausmas po geresnių rašinių, bet jis niekur neveda. Geriau rašyti visai paprastai, šnekamąja kalba, nekeliant sau aukštesnių tikslų. Tada nesugaiši laiko, bet ir pasakysi, kas svarbu. Tokia juk ir yra dienoraščio paskirtis. Beje, kam tas naujadaras „tinklaraštis“, kuo senis dienoraštis, dienynas nebeįtinka?
… dangtis staiga atsivožė, ir tą akimirką, lyg pamėtėtas, dėžėje atsisėdo veidu į šeimininką apdraskytas ir jau spėjęs apgesti Šatlvorčio lavonas. Jis šitaip sėdėjo kelias minutes, įsmeigęs liūdnas, apipuvusias akis tiesiai į Gudfelou, paskui lėtai, tačiau aiškiai, tvirtu balsu tarė: “Tu esi anas vyras” ir, sakytum, atlikęs savo priedermę, virto per dėžės kraštą ir išsitiesė ant stalo virpančiomis galūnėmis.
Edgaras Alanas Po “Raudonosios mirties kaukė”, Vilnius “Vyturys” 1991.
Pritarsiu Vladui, kad stilius nėra tiek svarbu, kiek turinys. iPuodų ir gKatilų apžvalgų manau nedėliosi, o asmeninės sėkmės bei nesėkmės, howto, howstuffworks ir kodas visada įdomu :-)
smagu kad žodį “tingiu” keiti į “šimtaseilinį kartą bandysiu startuoti iš naujo.”
:)
O! O man Vladas tik šiandien užsiminė apie tavo blogą. Džiugu, kad vėl rašysi – bus įdomu. :)