Šiais metais konferencijoje dalyvauja ~800 žmonių, du kartus daugiau nei pernai. Į pernykštę labai gražią salę tiek nesutilptų, tad renginys persikėlė į The Queen Elizabeth II Conference Centre. Pastatas pačioje Londono širdyje, visai netoli Parlamento rūmai, matyti bokštas, kuriame slepiasi “Didysis Benas”; kitapus gatvės – Vestminsterio abatija, kurią organizatoriai trumpai apibūdina taip: “spectacular big religious place full of famous dead people”.
Sunku pasakyti, kiek šios įstabios vietos vaizdas guodė stovinčius registracijos eilėje – aš atėjau gerokai anksčiau, tai to “džiaugsmo” nepatyriau…
Dar viena šių metų naujovė – konferencijos pranešimai perskirti į du srautus, todėl tenka rinktis, į kurį iš dviejų vienu metų vykstančių renginių eiti. Pasijutau kaip ta beždžionė, kuri norėjo būti ir prie gražių ir prie protingų…
Pernai konferencija prasidėjo web standartų judėjimo tėvo Jeffrey Zeldman’o pranešimu (beje, neseniai pasirodė antrasis jo knygos “Designing with Web Standards” leidimas), šiemet pirmasis kalbėjo Eric Meyer – CSS guru, penkių knygų apie CSS autorius, žmogus labai daug prisidėjęs, kad CSS ir web standartai nenusibaigtų taip ir neatsistoję ant kojų. Pranešimas ir buvo apie per tą dešimtmetį nueitą kelią – nuo idėjų 1994-ais, pirmos naršyklės su CSS palaikymo užuomazgom – IE3 – pasirodymo 1996-ais ir tais pačiais metais publikuoto CSS 1 standarto, iki šiuolaikinio CSS panaudojimo ne tik tinklalapių elementų išdėstymui ir apipavidalinimui, bet ir technologijos pritaikymui už www ribų.
Ko gero, geriausia, ką teko šiandien išgirsti. Aš kažkodėl įsivaizdavau, kad Meyer’is bus vidutiniškas pranešėjas, tad belieka džiaugtis, kad labai suklydau, jis puikus kalbėtojas :).
Po pertraukos teko rinktis, kuriuo takeliu eiti: ar į “Good Design vs. Great Design”, ar į Using DOM Scripting to Plug the Holes in CSS. Pasirinkau antrąjį, bet dėl šios klaidos nesidžiaugiu. Pranešimas (skaidrės čia) nebuvo blogas, bet nepasakyčiau, kad sužinojau kažką naujo. Net dalijamos knygos nesugundė – jas jau turiu.
Labai knietėjo išgristi ką CSS Zen Garden kūrėjas Dave Shea papasakos apie tipografiją, bet tuo pačiu metu Internet Explorer komandos vadas Chris Wilson kalbėjo apie IE7… Galutinė versija, kuri neturėtų labai skirtis nuo dabartinės beta 2, pasirodys antroje šių metų pusėje. Pasak Chris’o, MS planuoja ir dvi tolesnes naršyklės versijas, tad sąstingis, ištikęs juos po IE6 pasirodymo, nebepasikartos. Webmeistrams IE7 nieko ypatingo (net ir XHTML palaikymo) nepasiūlys, bet ačiū ir už labiausiai nervinančių IE6 klaidų ištaisymą. Kitą vertus, kai kuriuos dalykus, skirtus paprastiems internautams, kopijuos ir kitų naršyklių kūrėjai.
Pietūs! Juos verta paminėti ir todėl, kad buvo tikrai skanu, ir todėl, kad šį kartą maitinimas organizuotas daug geriau, nei pernai. Ne taip jau paprasta per valandą pamaitinti 800 žmonių…
Po pietų pasirinkimas buvo lengvesnis: nors accessibility tema man labai įdomi, bet reikalai su WCAG 2.0 šiuo metu tokie prasti, jog nutariau nebegaišti tam laiko.
Andy Budd’as Bug Hunting išdėstė labai sveiką ir praktišką požiūrį į naršyklių klaidas, klaidas kode ir CSS “hack’us”.
Viena iš svarbesnių minčių – nekomplikuokime sau gyvenimo patys, rašydami pernelyg įmantrų kodą ir CSS bandydami panaudoti visus
žinomus “hack’us” – dažniausiai to visai nereikia.
Gaila, kad Andy pažadėjo, bet pamiršo paskelbti kur galima rasti jo pranešimo skaidres, jei pats nesusigriebs, teks išpešti :)
[Atnaujinta 2006-06-16 14:21] Išpešiau skaidrių URL.
Paskutinis pranešimas – Jefrey Veen’o “Designing the Next Generation of Web Apps” (skaidrės čia). Truputėlį pagąsdinęs tuo baisiu “Web 2.0″, jis pasistvėrė Jesse James Garrett’o “The elements of User Experience” ir “surface–skeleton–structure–scope–strategy” grandinėlę peržiūrėjo šiuolaikiniame kontekste. Labai įspūdingas kalbėtojas.
Beje, Garretto knygą labai rekomenduoju, tik ją teks pirkti, o Veen’as savo “The Art and Science of Web Design” penktojo gimtdienio proga dalyja nemokamai.
Po neoficialios dalies skauda kojas, ir šiaip miegoti seniai laikas. Papildymai ir klaidų taisymas – vėliau :)
Dėkui už daug naudingų link’ų ;) – The Art & Science of Web Design pavyzdžiui.
Gera apžvalga. Skaidres žūrim, tekstus skaitom, duok dar kai turėsi laiko ;-)
Mintis nesivarginti su perdėtu „hack’ų“ naudojimu tikrai atrodo prasminga. Beje, kai kuriems koderiams atrodo, kad tai viso šito reikalo dalis ir įdomumas. Dar kiti neatsisako minties, kad jų kodą legitimuoja ne vaizdas naršyklės lange, o validatorius. Bet aš būčiau linkęs sutikt su straipsnyje paminėta mintimi, kad reikia supaprastinti ne tik mąstymą, bet ir darbą – veikti paprastai, efektyviai ir prasmingai. Tada nereikės sukti galvos dėl „hack’ų“ ir validatorius ne taip rūpės – viskas gausis natūraliai.
Šiaip neradau to pranešimo skaidrės – gal neatidus aš.
Buvo kalbėta ir apie tai, Andy labai stebėjosi keista tendencija: sugebėjimus vertinti ne pagal kodo ar CSS efektyvumą, o pagal tai, kiek “hack’ų” žinai ir panaudoji. Stebino jį ir dar vienas dalykas: kad žmonės, kai kas nors nesiseka, forumuose, užuot aprašę problemą, tiesiog klausia, ar kas nors žino “hack’ą” jai spręsti.
Skaidrės čia: http://www.andybudd.com/atmedia2006/, bet .pdf versija man atsisako veikti. Pasirinkimas arba palaukti, arba pažiūrėti QuickTime variantą, kuris, deja, mažas ir nelabai gražus :).
net ir man įdomu…:)
Duok Dieve koderio gyvenima lengvesny :)…