Pasaka — nepasaka
Nedideliame miestelyje už labai didelės balos gyveno toks Džonas. Iš tėvo jis paveldėjo kirpyklą ir kirpėjo talentą, todėl taip ir leido dienas kirpdamas galvas kitiems ir nesukdamas galvos sau.
Deja, vienÄ…, ne tokiÄ… jau gražiÄ…, dienÄ…, jo ramybÄ— baigÄ—si — kitapus gatvÄ—s atidarÄ— naujÄ… kirpyklÄ…. Nors kirpÄ—jais ten dirbo bet kas, sugebantys nulaikyti rankose žirkles, bet paslauga pas juos tekainavo 6 dolerius — trigubai mažiau nei pas DžonÄ….
Žinoma, vargšui nelabai kas ir beliko, tik parimus prie lango žiūrėti, kaip klientai varsto konkurentų duris.
Greitai toks užsiÄ—mimas mÅ«sų herojui įgriso, ir jam kilo mintis… Susirado jis didelį lakÅ¡tÄ… kartono, raudonÄ… raÅ¡iklį; užraÅ¡Ä— ant kartono vienÄ… sakinį, ir skelbimÄ… pakabino savo kirpyklos vitrinoje.
Klientai iš kitapus gatvės vėl pasuko Džono kirpyklos link.
Kas buvo užrašyta? Štai tas sakinys:
“Taisome 6-ių dolerių vertÄ—s Å¡ukuosenas”.
KÄ… istorijoje reikÄ—tų pakeisti, kad ji tiktų “www” kategorijai — sugalvosite patys. Kuo pakeisti DžonÄ… sugalvoti sunkiau…
February 12th, 2005 at 02:53
..nėra jau taip sunku Džoną pakeisti www atitikmeniu. Tik nereklamuosiu dabar nieko - iš principo!
February 17th, 2005 at 10:51
Heh :) again - ir grazu ir siek tiek liudna :)
February 18th, 2005 at 05:00
Jei tik kiekvienam butu liudna, pasaulis taptu daug grazhesnis ir geresnis…